Kaip taupiosios IT komandos gali sustiprinti galutinių taškų saugumą debesyje

Įvadas

Verslui sparčiai pereinant prie debesų infrastruktūros, tradiciniai galutinių įrenginių saugumo modeliai susiduria su dar niekada nematytais iššūkiais. Sparčiai plintantis nuotolinis darbas, mobilieji įrenginiai ir debesų programos eksponentiškai padidino atakų pavojų, todėl galutinių įrenginių saugumas tapo prioritetine užduotimi IT komandoms visame pasaulyje. Tačiau šis pokytis kelia papildomą iššūkį: daugelis organizacijų dirba su nedidelėmis IT komandomis, kurios turi ribotus išteklius, bet privalo užtikrinti vis daugiau galutinių įrenginių saugumą, nesumažindamos veiklos efektyvumo ir nepadidindamos rizikos.

Remiantis 2023 m. „Cybersecurity Ventures“ atliktu tyrimu, 68 % organizacijų pranešė apie galutinių įrenginių atakų skaičiaus padidėjimą per pastaruosius metus, o tai pabrėžia būtinybę persvarstyti saugumo strategijas. Ši besikeičianti grėsmių aplinka reikalauja novatoriškų metodų, pritaikytų prie realybės, kurioje mažos komandos dirba sudėtingose, debesų pagrįstose aplinkose. Tradicinės perimetro pagrįstos apsaugos priemonės nebėra pakankamos, nes galutiniai įrenginiai dabar yra už įmonės tinklo ribų įvairiose vietose ir platformose, todėl reikalingi nauji saugumo modeliai ir įrankiai.

Be to, daiktų interneto (IoT) įrenginių plitimas ir „atsinešk savo įrenginį“ (BYOD) politika dar labiau komplikuoja galutinių įrenginių apsaugą. Kiekvienas įrenginys sukelia unikalių pažeidžiamumų ir valdymo iššūkių, dar labiau apsunkindamas ir taip ribotus IT išteklius. Poreikis kurti mastelio keitimą palaikančias, efektyvias ir prisitaikančias saugumo strategijas dar niekada nebuvo toks svarbus.

Ekspertų pagalbos panaudojimas saugumo pastangoms sustiprinti

Viena veiksminga strategija nedidelėms IT komandoms yra integruoti ekspertų pagalbos paslaugas, kurios papildo vidinius gebėjimus. Bendradarbiavimas su specializuotais tiekėjais gali padidinti komandos pajėgumus ir suteikti svarbią kompetenciją, ypač tokiose srityse kaip reagavimas į incidentus, grėsmių žvalgyba ir pažeidžiamumo valdymas. Šis bendradarbiavimas leidžia organizacijoms išlikti priekyje naujų grėsmių atžvilgiu be papildomų išlaidų, susijusių su išsamių vidinių žinių kaupimu.

Pavyzdžiui, bendradarbiaudamos su „Keytel Systems“ pagalbos tarnyba, organizacijos gali optimizuoti galutinių įrenginių saugumo operacijas, nes gauna greitą, kompetentingą pagalbą, pritaikytą konkretiems verslo poreikiams. Išorės pagalbos tarnybos ne tik sumažina vidaus personalo naštą, bet ir pagerina incidentų sprendimo laiką bei bendrą saugumo padėtį. Šie tiekėjai dažnai turi prieigą prie pažangių įrankių ir grėsmių žvalgybos informacijos, todėl gali greičiau aptikti ir pašalinti saugumo incidentus.

Be to, ekspertų pagalba gali padėti užtikrinti atitiktį reikalavimams, garantuojant, kad galutinių įrenginių saugumas atitiktų tokius pramonės reglamentus kaip GDPR, HIPAA ir PCI-DSS. Tai ypač vertinga mažoms komandoms, kuriose gali trūkti specialių atitikties reikalavimams specialistų. Pasinaudodamos išorės ekspertų žiniomis, organizacijos gali pasiekti aukštesnį saugumo lygį, nepadidindamos proporcingai darbuotojų skaičiaus ar išlaidų.

Pažangių valdomų saugumo paslaugų įdiegimas

Kitas novatoriškas požiūris apima visapusiškų valdomų saugumo paslaugų, apimančių galutinių įrenginių apsaugą, aptikimą ir reagavimą, įdiegimą. Šios paslaugos naudoja automatizavimą, mašininį mokymąsi ir nuolatinį stebėjimą, kad proaktyviai nustatytų grėsmes ir greitai sumažintų riziką. Ypač valdomo aptikimo ir reagavimo (MDR) sprendimai teikia 24/7 stebėjimą ir ekspertų analizę, kad būtų aptiktos sudėtingos atakos, kurių tradiciniai antivirusiniai ar ugniasienės įrankiai gali nepastebėti.

Organizacijos, ieškančios patikimų, mastelio keitimą leidžiančių sprendimų, gali susipažinti su „Lumintus“ siūlomais sprendimais, kurie apima valdomų IT paslaugų rinkinį, skirtą galutinių įrenginių apsaugai sudėtingose, debesų kompiuterijos aplinkose. Integravus tokius sprendimus, nedidelės IT komandos gali sutelkti dėmesį į strategines iniciatyvas, būdamos tikros, kad galutinių įrenginių saugumas išlieka budrus ir prisitaikantis. Šios paslaugos paprastai apima grėsmių paiešką, elgsenos analizę ir greitą reagavimą į incidentus, leidžiant greičiau sustabdyti pažeidimus.

Statistika rodo, kad įmonės, naudojančios valdomas aptikimo ir reagavimo (MDR) paslaugas, pažeidimų trukmę sutrumpina vidutiniškai 27 %, palyginti su įmonėmis, kurios MDR nenaudoja. Šis sutrumpinimas yra labai svarbus siekiant sumažinti žalą, atkūrimo išlaidas ir išsaugoti prekės ženklo reputaciją. Be to, MDR įdiegimas yra susijęs su 22 % bendrų saugumo incidentų sumažėjimu, o tai parodo jo veiksmingumą aktyvioje gynyboje.

Prioritetas – galutinių įrenginių matomumas ir analizė

Matomumas yra veiksmingos galutinių įrenginių saugumo pagrindas. Be išsamios informacijos apie įrenginių būklę, vartotojų elgesį ir tinklo veiklą, net ir geriausios apsaugos priemonės gali būti apeitos. Todėl nedidelės IT komandos turi investuoti į įrankius, kurie teikia realaus laiko analizę ir centralizuotas informacines lenteles, kad būtų galima stebėti galutinių įrenginių būklę vietinėse, nuotolinėse ir debesų aplinkose.

Įdiegus vieningas galutinių įrenginių valdymo (UEM) platformas, integruotas su saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) sistemomis, galima žymiai pagerinti aptikimo galimybes. Šios platformos leidžia automatizuoti grėsmių koreliaciją ir įspėjimus, kurie yra labai svarbūs laiku reaguoti, kai personalo skaičius yra ribotas. UEM sprendimai ne tik valdo programinės įrangos diegimą ir pataisų diegimą, bet ir nuosekliai taiko saugumo politiką įvairiuose įrenginiuose, mažindami pažeidžiamumo riziką.

Be to, pažangiosios analitikos priemonės, pagrįstos dirbtiniu intelektu, gali nustatyti neįprastą elgesį, kuris rodo vidines grėsmes ar pažeidžiamus galinius įrenginius. Naudodamos mašininio mokymosi modelius, nedidelės IT komandos gali nustatyti įspėjimų prioritetus ir sutelkti išteklius į didelės rizikos incidentus, taip didindamos efektyvumą ir veiksmingumą.

2023 m. IDC tyrimas parodė, kad organizacijos, diegiančios galutinių įrenginių matomumo įrankius, patyrė 30 % grėsmių aptikimo rodiklių pagerėjimą ir 25 % sutrumpėjo trikčių šalinimo laikas. Šie laimėjimai yra labai svarbūs mažoms komandoms, valdančioms saugumą dideliu mastu.

„Zero Trust“ principų įgyvendinimas galutinių įrenginių lygmeniu

„Zero Trust“ saugumo modelis, „niekada nepasitikėk, visada tikrink“, tampa vis aktualesnis, nes vis plačiau diegiamos debesų technologijos, o galutiniai įrenginiai tampa vis labiau paskirstyti. Mažoms IT komandoms „Zero Trust“ principų įtraukimas į galutinių įrenginių saugumo sistemas padeda sumažinti riziką, susijusią su pažeidžiamais prisijungimo duomenimis, šoniniu judėjimu ir vidinėmis grėsmėmis.

Pagrindinės taktikos apima daugiafaktoriaus autentifikavimo (MFA) taikymą visam galutinių įrenginių prieigai, tinklo prieigos segmentavimą pagal įrenginio būseną ir vartotojo vaidmenį bei nuolatinį galutinių įrenginių vientisumo tikrinimą prieš suteikiant prieigą prie jautrių išteklių. „Zero trust“ taip pat pabrėžia mažiausių teisių prieigą, užtikrinančią, kad vartotojai ir įrenginiai turėtų tik savo užduotims atlikti būtinas teises.

Šie veiksmai ne tik pagerina saugumą, bet ir supaprastina atitiktį tokiems reglamentams kaip BDAR ir HIPAA, taikant griežtą prieigos kontrolę ir audito sekas. Nulinio pasitikėjimo įgyvendinimas gali būti sudėtingas mažoms komandoms, tačiau automatizavimo ir valdomų paslaugų panaudojimas gali palengvinti diegimą ir priežiūrą.

Be to, „zero trust“ sistemos palaiko saugų nuotolinį darbą, užtikrindamos, kad galiniai įrenginiai, prisijungiantys iš už įmonės tinklo ribų, būtų griežtai tikrinami. Tai yra būtina šiandienos hibridinėse darbo aplinkose, kur darbuotojai prieina prie debesų programų iš įvairių įrenginių ir vietų.

Rutinių saugumo užduočių automatizavimas siekiant optimizuoti išteklius

Automatizavimas yra būtinas, kad nedidelės IT komandos galėtų efektyviai valdyti didėjančius galutinių įrenginių saugumo reikalavimus. Automatizavus įprastas užduotis, pvz., pataisų valdymą, programinės įrangos atnaujinimus, kenkėjiškų programų nuskaitymą ir atitikties ataskaitų rengimą, IT specialistai gauna daugiau laiko, kurį gali skirti grėsmių paieškai, strateginei gynybai ir incidentų reagavimui.

Remiantis 2022 m. „Gartner“ ataskaita, organizacijos, kurios įgyvendina saugumo automatizavimą, sumažina reagavimo į incidentus laiką iki 40 %, o tai reiškia žymų rizikos sumažinimą. Automatizavimas taip pat padeda išlaikyti nuoseklų saugumo lygį įvairiuose galiniuose įrenginiuose, sumažinant pažeidžiamų vietų tikimybę.

Pataisų valdymo automatizavimas yra ypač svarbus, nes nepataisyta programinė įranga išlieka viena iš pagrindinių sėkmingų kibernetinių atakų priežasčių. Automatizuotos priemonės gali nustatyti trūkstamas pataisas, planuoti diegimą ir patikrinti sėkmingą įdiegimą be rankinio įsikišimo. Panašiai, automatizuotas kenkėjiškų programų nuskaitymas ir galutinių įrenginių būklės patikrinimas užtikrina nuolatinę apsaugą neapkraunant IT personalo.

Be to, automatizavimas gali supaprastinti atitikties auditus, generuodamas ataskaitas ir stebėdamas saugumo kontrolę, todėl mažoms komandoms lengviau įrodyti atitiktį reguliavimo reikalavimams.

Vartotojų mokymas ir įgalinimas kaip paskutinė gynybos linija

Nepaisant technologinių pažangų, žmogiškosios klaidos išlieka viena iš pagrindinių saugumo incidentų priežasčių. Sukčiai, silpni slaptažodžiai ir nesaugūs naršymo įpročiai ir toliau yra išnaudojami užpuolėjų. Todėl nedidelės IT komandos turėtų teikti pirmenybę vartotojų švietimo ir informavimo programoms, kad sustiprintų žmogiškąjį galutinių įrenginių saugumo elementą.

Reguliarios mokymo sesijos apie phishingo atpažinimą, saugius naršymo įpročius, saugų debesų programų naudojimą ir įrenginių higieną įgalina darbuotojus veikti kaip budrūs gynėjai nuo kibernetinių grėsmių. Tokių programų integravimas su imituotais puolimo pratimais, pvz., phishingo imitacijomis, gali dar labiau padidinti pasirengimą ir sustiprinti mokymąsi.

Be to, saugumo sąmoningumo kultūros skatinimas skatina vartotojus nedelsiant pranešti apie įtartinas veiklas, o tai leidžia greičiau aptikti incidentus ir į juos reaguoti. Šis kultūrinis pokytis yra gyvybiškai svarbus lean IT komandoms, kurios pasikliauja darbuotojais kaip papildoma apsaugos priemone.

Tyrimai rodo, kad organizacijos, turinčios išsamias saugumo sąmoningumo programas, sumažina pažeidžiamumą sukčiavimui iki 70 %. Šis sumažėjimas tiesiogiai prisideda prie mažesnio sėkmingų atakų skaičiaus ir sumažina bendrą riziką.

Išvada: inovacijų suderinimas su veiklos realijomis

Debesų kompiuterijos eroje, kuriai būdingos sudėtingos grėsmės ir išteklių apribojimai, būtina persvarstyti galutinių įrenginių saugumą. Mažos IT komandos gali taikyti novatoriškas strategijas, bendradarbiauti su ekspertų pagalbos tarnybomis, naudotis valdomomis paslaugomis, didinti matomumą naudojant analitiką, taikyti „nulinio pasitikėjimo“ principus, automatizuoti procesus ir suteikti vartotojams galimybę kurti atsparias apsaugos sistemas, kurios auga kartu su organizacijos plėtra.

Derindamos technologijas ir procesus su veiklos realijomis, organizacijos gali užtikrinti, kad galutinių įrenginių saugumas ne tik apsaugotų svarbiausius išteklius, bet ir sudarytų sąlygas verslo lankstumui ir inovacijoms vis labiau skaitmenizuojamame pasaulyje. Integruodamos ekspertų partnerystes ir pažangias priemones, nedidelės komandos gali pasiekti daugiau nei tikėtasi, paverčiant galutinių įrenginių saugumą iš sudėtingo uždavinio į konkurencinį pranašumą.

Šiandien apgalvotai investuojant į šias strategijas, organizacijos bus pasirengusios ryžtingai ir atspariai susidurti su ateities grėsmėmis.